Mokymosi turinys
· Pristatyti pagrindinius mažų grupių veiklos vedimo principus, skatinančius ir palaikančius dalijimąsi mintimis, asmeninėmis istorijomis bei kultūrinėmis perspektyvomis ir sudarančius sąlygas dalyvauti skirtingu intensyvumu.
· Suprasti psichologinio saugumo svarbą grupinėse diskusijose ir laipsnišką pasitikėjimo stiprinimą dirbant su nedidelėmis vyresnio amžiaus žmonių grupėmis.
· Pristatyti senjorams tinkamus atviro ir įtraukaus kūrybinių procesų vedimo būdus bei metodus, padedančius kurti kultūrinio mokymosi erdvę, kurioje dalyviai galėtų mokytis ir dalytis savo tempu.
· Padėti suprasti vizualinio mąstymo strategijų ir Davido Kolbo patirtinio mokymosi teorijos sampratas bei skatinti įvairių asmeninės ir kultūrinės tapatybės formų priėmimą kultūrinio mokymosi aplinkoje.
· Padėti suprasti meno pažinimą ir kūrybinį prisiminimų žadinimą kaip asmeninės raiškos, kultūrinio dialogo ir mokymosi visą gyvenimą būdus.
· Susipažinti su meno pažinimo ir kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklų organizavimu senjorams.
· Suteikti naudingų atvejų analizių ir praktinių veiklų, kurios įkvėptų ir padėtų stiprinti gebėjimus.
Žinios:
· Besimokantieji ir dalyviai geba atpažinti pasitikėjimo ir psichologinio saugumo stiprinimo mažoje grupėje mechanizmus.
· Jie žino pasitikėjimo kūrimo etapus ir saugios sąveikos grupėje mechanizmus, vizualinio mąstymo strategijas, Kolbo mokymosi ciklą bei sėkmingo įtraukaus veiklos vedimo principus.
· Jie geriau supranta meno pažinimą ir prisiminimų žadinimą kaip kūrybinius metodus, skatinančius asmeninę raišką, savimonę, kultūrinį dialogą ir mokymąsi visą gyvenimą.
· Jie suvokia emocinę meno pažinimo ir kūrybinio prisiminimų žadinimo derinimo naudą vyresnio amžiaus žmonėms kultūrinio švietimo ir pažinimo aplinkoje.
· Besimokantieji ir dalyviai supranta, kaip kultūrinis švietimas gali padėti stiprinti saviraišką, socialinius ryšius, mokymąsi visą gyvenimą ir aktyvų senėjimą.
Gebėjimai:
· Besimokantieji ir dalyviai stiprina gebėjimą skatinti vyresnio amžiaus žmones dalytis asmenine patirtimi meno pažinimo ir prisiminimų žadinimo veiklose, nesukeliant jiems vertinimo ar tikrinimo jausmo.
· Jie gerina gebėjimą vesti mažas grupes, kuriose vyresnio amžiaus žmonės palaipsniui pereina nuo meno kūrinių ir kultūros objektų stebėjimo prie asmeninio dalijimosi, tyrinėjimo ir įžvalgų mainų.
· Besimokantieji ir dalyviai gerina gebėjimą sudaryti sąlygas kiekvienam senjorui įsitraukti jam tinkamu būdu, mokytis ir dalytis savo tempu.
· Jie gerina gebėjimą organizuoti meno pažinimo ir kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklas senjorams, pasitelkdami meno kūrinius, muziejų eksponatus ir kitas menines priemones.
· Jie žino, kaip taikant meno pažinimo metodą padėti grupei apmąstyti meno kūrinius.
Daugeliui suaugusiųjų menas ir kultūra atrodo sudėtingos, menkai pažįstamos ir griežtomis taisyklėmis apibrėžtos sritys. Baimė pasakyti ką nors „kvaila“ ar faktiškai neteisinga dažnai trukdo jiems išsakyti nuomonę apie paveikslus, skulptūras ar muziejų eksponatus. Todėl kalbant apie meno pažinimą, meno kūrinių ir eksponatų supratimą bei interpretavimą daugiausia dėmesio skiriama ne vien istorinių faktų mokymui ar meno istorikų ir kultūros ekspertų pozicijoms. Svarbiau sukurti erdvę, kurioje žmonės jaustųsi ramūs, išgirsti ir pakankamai pasitikėtų savimi, kad galėtų užmegzti emocinį ryšį su meno kūriniais, išreikšti savo jausmus, savaip interpretuoti tai, ką mato, ir susieti tai su savo praeities bei dabarties gyvenimo istorijomis ir prisiminimais.
Kurdami meno kūrinius ar parodas, menininkai, galerijų ir muziejų kuratoriai, kultūros darbuotojai bei edukatoriai paprastai siekia asmeniškai prabilti į žiūrovus ir kultūros auditorijas bei savo perteikiamomis žinutėmis sužadinti emocinę reakciją. Todėl, norėdamas suprasti meną ir kultūrą, žiūrovas pirmiausia turėtų emociškai įsitraukti ir susieti tai, ką mato, su savo praeitimi bei dabartimi, prisiminimais, interesais, pomėgiais ir gyvenimo istorijomis.
Visa tai gali skatinti įtraukios grupinės diskusijos ir kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklos, paremtos asmens prisiminimais, istorijomis ir emocijomis. Jos padeda atrasti bendrą supratimą, požiūrius ir naujas bendras mokymosi patirtis, stiprinančias socialinius ryšius ir aktyvų senėjimą.
Pirmasis ir svarbiausias saugios bei nevertinančios diskusijos aplinkos elementas yra psichologinis saugumas. Jis leidžia besimokantiesiems ir dalyviams atsipalaiduoti, pasitikėti savo pojūčiais, mintimis ir nuomone, laisviau mąstyti kūrybiškai ir kritiškai. Pašalinus spaudimą ieškoti „vienintelio teisingo atsakymo“, grupė pradeda laisviau ir natūraliau kurti bei keistis idėjomis. Tokiame kontekste metodai, pavyzdžiui, vizualinio mąstymo strategijos (VTS), tampa tiltu, paprastus pastebėjimus paverčiančiu bendra ir praturtinančia patirtimi. Taikydami šias priemones kultūros ambasadoriai ne tik perteikia faktus ir padeda keistis nuomonėmis, bet ir kuria bendruomenę, kurią vienija tarpusavio pagarba ir bendri atradimai.
Veiklos vedėjas paprastai apibrėžiamas kaip asmuo, padedantis žmonių grupei geriau bendradarbiauti, aptarti temą ir rasti bendrą sprendimą ar supratimą, kartu užtikrinantis, kad būtų išgirsta visų dalyvių nuomonė. Tai darydamas veiklos vedėjas išlieka „neutralus“: diskusijoje nepalaiko vienos konkrečios pozicijos, bet skatina dalyvius aiškiau reikšti mintis ir dalytis nuomone.
Dirbant su suaugusiais ir vyresnio amžiaus besimokančiaisiais kultūros aplinkoje, pagrindinė veiklos vedėjo užduotis yra ne pateikti „teisingas“ žinias apie meno kūrinį, bet sukurti aplinką, kurioje dalyviai galėtų patys užmegzti su juo ryšį. Šis požiūris grindžiamas Harvardo verslo mokyklos profesorės Amy Edmondson išplėtota psichologinio saugumo samprata.
Tyrimai rodo, kad žmonės aktyviau įsitraukia, kai jaučiasi saugūs išsakydami mintį, abejonę ar kitokią nuomonę ir nebijo būti pataisyti, įvertinti ar sugėdinti. Šiuo požiūriu veiklos vedėjas yra veikiau „proceso sergėtojas“, o ne ekspertas, nurodantis, kuri interpretacija teisinga.
Kokios yra auksinės sėkmingo veiklos vedimo taisyklės?
„Tuščio lapo“ principas. Veiklos vedėjas turėtų priimti, kad kiekvienas pastebėjimas yra teisingas jį išsakančiam asmeniui, ir atsisakyti išankstinių nuostatų bei šališkumo.
Aktyvus klausymasis. Veiklos vedėjas turėtų vartoti tinkamą kūno kalbą ir palaikyti akių kontaktą su kalbančiu asmeniu. Tai, ką veiklos vedėjas sako, ir jo balso tonas padeda parodyti, kad kalbančiojo mintys ir jausmai yra išgirsti (pavyzdžiui, sakant: „Girdžiu, kad sakote...“).
Sąsajų kūrimas. Pagrindinis veiklos vedėjo vaidmuo – kurti logiškas ir prasmingas sąsajas tarp atskirų dalyvių atsakymų.
Dėmesys samprotavimui, o ne vien faktams. Veiklos vedėjas turėtų skatinti dalyvių stebėjimo, apibūdinimo ir interpretavimo gebėjimus, o ne faktų įsiminimą. Todėl istorinė ar enciklopedinė informacija apie meno kūrinį turėtų būti tik orientyras, o ne „vienintelė teisinga tiesa“.
Apibendrinimas vartojant sąlyginę kalbą. Perfrazuodamas ar apibendrindamas komentarus, veiklos vedėjas visada turėtų vartoti sąlyginę kalbą (pvz., „Ana mano, kad tai galėtų būti...“). Taip pokalbis išlieka atviras, o kiti skatinami svarstyti skirtingas meno kūrinio ar eksponato interpretacijas.
Empatijos skatinimas. Nuolat padrąsindamas dalyvius, veiklos vedėjas turėtų padėti atrasti naujų meno kūrinio detalių, sąsajų ir prasmių sluoksnių. Taip pokalbis padeda grupei atrasti bendrumų ir ugdyti tarpusavio empatiją.
Dėmesys procesui, o ne rezultatui. Veiklos vedėjas turėtų nuolat priminti dalyviams, kad pati diskusija ir bendros mintys bei nuomonės yra svarbesnės už galutinę ar „oficialią“ išvadą apie aptariamą meno kūrinį ar eksponatą.
Tylos akimirka prie meno kūrinio. Pastebėjus, kad grupė pavargo arba didėja įtampa, geriau padaryti trumpą visiškos tylos pertrauką prie meno kūrinio. Tai padės nurimti emocijoms ir atkurti saugios diskusijos aplinkos pojūtį.
Patirties, o ne konkrečios interpretacijos pripažinimas. Užuot vertinęs ar atmetęs atsakymus, veiklos vedėjas turėtų skatinti kritinį mąstymą. Jei dalyvis pasako: „Šiame paveiksle matau liūdesį“, tinkamas papildomas klausimas būtų: „Kas šiame vaizde sukelia tokį jausmą?“
Atviro dialogo palaikymas. Veiklos vedėjo kalba šiame procese yra labai svarbi. Tokie klausimai kaip „Ką dar galime atrasti šiame paveiksle?“ ir nevertinantis dalyvių minčių perfrazavimas parodo, kad kiekvienas požiūris yra vertinamas ir turi teisėtą vietą grupėje.
Šis modelis glaudžiai susijęs su vizualinio mąstymo strategijų (VTS) metodika, kurią JAV muziejų edukacijai sukūrė Philipas Yenawine’as ir Modernaus meno muziejus (MoMA). VTS parodo, kad aktyvus klausymasis ir atvirieji klausimai skatina pagarbą skirtingiems požiūriams.
1 infografikas. Šaltinis: Kūrybos ir edukacijos studija „ARTIED“
Kokie yra trys VTS etapai ir kokius klausimus gali užduoti veiklos vedėjas?
1. Pokalbiui pradėti
| „Kas čia vyksta?“ |
2. Samprotavimui ir vaizdiniams įrodymams skatinti
|
„Ką matote, kad taip sakote?“ |
3. Skirtingoms nuomonėms ir požiūriams įtraukti |
„Ką dar galime atrasti?“ |
Diskusijos pabaigoje veiklos vedėjui naudinga apibendrinti dalyvių nuomones, pavyzdžiui: „Matome, kad tas pats meno kūrinys sužadina visiškai skirtingas įžvalgas ir asociacijas.“ Taip įvairovė pabrėžiama kaip viena svarbiausių proceso vertybių.
Taip grupinė diskusija iš žinių patikrinimo virsta bendro tyrinėjimo procesu. Pagrindinis senjorų grupės tikslas yra ne pasiekti vieną bendrą interpretaciją, o mokytis klausytis, aiškiai reikšti skirtingas nuomones, emocijas ir argumentus bei priimti kitokius požiūrius.
Kultūros ambasadoriui tai reiškia smalsumo kupinos aplinkos kūrimą, kurioje žmonės per meną mokosi vieni iš kitų.
Vertinanti / rizikinga frazė (Ko VENGTI?) | Saugi / nevertinanti alternatyva (Ką VARTOTI?) | Metodinis tikslas |
„Ne, jūs klystate! Tai ne žiemos vakaras, o rudens saulėlydis.“ | „Įdomu. Kokios paveikslo spalvos ar detalės jums sukuria žiemos vakaro nuotaiką?“ | Jausmų pripažinimas neprimetant faktinio autoriteto. |
„Tai puikus pastebėjimas / teisingas pastebėjimas!!!“ (Būkite atsargūs su perdėtu gyrimu, nes kiti gali pasijusti nepakankamai įvertinti.) | „Ačiū, kad pasidalijote. Jūs pastebite (perfrazuokite išsakytą mintį)... Ką apie tai mano kiti?“ | Lygybės ir pusiausvyros grupėje išlaikymas. |
„Ar supratote, ką autorius norėjo pasakyti?“ | „Kaip manote, kas čia vyksta?“ | Dėmesio perkėlimas nuo „istorijos žinių patikrinimo“ prie asmeninės patirties. |
Mažos kultūros pažinimo grupės suteikia galimybių dalyviams užmegzti glaudesnį ryšį, tačiau tam reikia laiko ir apgalvoto veiklos vedimo. Suaugę besimokantieji ir senjorai į kultūrines veiklas dažnai atsineša skirtingą patirtį, pasitikėjimo savimi lygį ir lūkesčius. Todėl veiklos vedėjas turėtų suplanuoti procesą, kuriame pasitikėjimas būtų stiprinamas palaipsniui – mažais žingsniais, pagarbiai ir nuspėjamai.
Pasitikėjimas mažoje mokymosi grupėje neatsiranda savaime ir jo neįmanoma sukurti reikalaujant, kad žmonės būtų atviri. Jis formuojasi per nuoseklią sąveiką, kai dalyviai palaipsniui įsitikina, kad jų nuomonė ir asmeninės ribos bus gerbiamos. Šis procesas tiesiogiai susijęs su Amy Edmondson (1999) išplėtota psichologinio saugumo samprata: veiksmingas dalyvavimas grupėje ir mokymasis priklauso nuo jausmo, kad galima aktyviai dalyvauti nebijant gėdos, taisymo ar atstūmimo.
PSICHOLOGINIS SAUGUMAS | |
Suteikia dalyviams galimybę: |
Kai jo nėra:
|
✓ Aktyviai dalyvauti užsiėmime | o Didėja pasipriešinimas |
✓ Laisvai reikšti mintis ir susirūpinimą | o Mažėja bendravimas |
✓ Teikti grįžtamąjį ryšį | o Mokymasis tampa ribotas |
✓ Išlikti įsitraukusiems į temą |
|
Kultūros srityje veikiančiose grupėse psichologinis saugumas yra ypač svarbus, nes meno kūriniai, istorijos ir objektai dažnai sužadina gilių asmeninių asociacijų, prisiminimų ir emocijų.
Kaip stiprinti pasitikėjimą mažose grupėse? Keletas pagrindinių principų:
✓ Pradėkite nuo mažai įtampos keliančių veiklų. Pirmosios dalijimosi akimirkos turėtų sudaryti galimybę dalyvauti be spaudimo.
✓ Nustatykite asmenines ribas. Leiskite patiems dalyviams nuspręsti, kiek asmeniškai jie nori dalytis.
✓ Užtikrinkite nuoseklumą ir struktūrą. Aiškios taisyklės padeda dalyviams jaustis saugiai ir užtikrintai.
✓ Skatinkite aktyviai klausytis. Veiklos vedėjas visu savo elgesiu turėtų rodyti, kad kiekvienas požiūris yra vertingas.
✓ Išlaikykite pusiausvyrą tarp individualių požiūrių ir bendruomeniškumo. Asmeninė patirtis priimama kaip vertingas grupės išteklius.
Siekdami tinkamai valdyti šį jautrų procesą su senjorais, veiklos vedėjas ir kultūros ambasadorius turėtų taikyti kelis pagrindinius veiksmingos grupės dinamikos kūrimo principus:
Principas „nuo objekto prie žmogaus“. Siekiant psichologinio saugumo, pirmiausia reikėtų tyrinėti kultūros objektą ir tik tada pereiti prie suaugusiojo vidinio pasaulio. Vietoj tiesioginio klausimo „Ar galite papasakoti su šiuo objektu susijusią asmeninę istoriją?“, galinčio sukelti įtampą, veiklos vedėjas pirmiausia turėtų paklausti: „Pažvelkite į šį meno kūrinį. Ar jis jums primena kokią nors istoriją ar prisiminimą?“ Taip suaugęs dalyvis gali laisvai dalytis savo patirtimi per metaforą ar simbolį ir pats spręsti, kiek atskleisti.
Laipsniškas perėjimas pasitelkiant mažai įtampos keliančias veiklas. Užsiėmimo pradžioje pasiūlykite užduočių, nereikalaujančių daug asmeniškai atsiverti, pavyzdžiui, pasirinkti konkretų paveikslą, pateikti paprastą asociaciją ar pasakyti vieną žodį. Tik grupei pajutus nuspėjamumą, veiklos vedėjas gali sklandžiai pereiti nuo individualaus stebėjimo prie bendros patirties ar asmeninės istorijos pasakojimo.
Savanoriškas dalyvavimas ir savo pasakojimo kontrolė. Dalijimasis asmenine patirtimi yra stipriausias ir labiausiai įkvepiantis, kai jis visiškai savanoriškas. Veiklos vedėjas turėtų sąmoningai vengti spaudimo ir tokių teiginių kaip „Kiekvienas privalo ką nors pasakyti.“ Daug veiksmingiau suteikti pasirinkimą: „Kas norėtų pasidalyti?“ arba „Jei norite, galite pasakyti tik vieną žodį ar mintį.“
Skatinkite įvairias tylaus dalyvavimo formas. Veiklos vedėjui svarbu prisiminti, kad dalyvavimo prasmingumo negalima vertinti vien pagal tai, kiek žmogus kalba. Vyresnio amžiaus žmogus gali ne mažiau giliai patirti kultūros objektą jį stebėdamas ir apmąstydamas mintyse nei kalbėdamas ar klausydamasis. Taigi tyla nėra proceso trūkumas – tai teisėta dalyvavimo forma. Iš nieko neturėtų būti tikimasi ar reikalaujama vienodai daug reikšti minčių, jausmų ar istorijų.
Galiausiai pagrindinė veiklos vedėjo ir kultūros ambasadoriaus užduotis – stebėti ne tik pokalbyje dominuojančius dalyvius, bet ir tuos, kurie lieka nuošalyje, bei suteikti jiems ramią galimybę prisijungti be spaudimo. Kai pasitikėjimas kuriamas per nuspėjamumą, pagarbą asmeninėms riboms ir dėmesingą klausymąsi, grupė natūraliai iš nepažįstamųjų sambūrio tampa saugia erdve tikriems kultūriniams mainams ir giliam žmogiškam ryšiui.
Vertinanti / rizikinga frazė (Ko VENGTI?) | Saugi / nevertinanti alternatyva (Ką VARTOTI?) | Metodinis tikslas |
„Papasakokite ką nors asmeniška apie save, kad galėtume geriau susipažinti.“ | „Jei norite, pasidalykite maža detale, siejančia jus su šiuo vaizdu, objektu ar istorija.“ | Spaudimo mažinimas ir dalyvių asmeninių ribų gerbimas. |
„Tegul visi prisistato ir papasakoja savo istoriją.“ | „Galite pradėti nuo to, kas patraukė jūsų dėmesį ar sužadino smalsumą.“ | Laipsniškas perėjimas nuo saugaus stebėjimo prie asmeninio dalyvavimo. |
„Kodėl nenorite pasidalyti?“ | „Kiekvienas pats pasirenka savo dalyvavimo lygį. Tai, ką atradote, galite tiesiog pasilikti sau.“ | Kontrolės ir savarankiškumo pojūčio suteikimas dalyviui. |
„Tai labai paviršutiniškas atsakymas.“ | „Ačiū, kad pasidalijote. Ar norėtumėte dar ką nors pridurti?“ | Gilesnio apmąstymo skatinimas nenuvertinant pirmosios minties. |
„Visi privalo aktyviai dalyvauti.“ | „Grupėje galima dalyvauti įvairiai: klausantis, stebint ar dalijantis.“ | Skirtingų dalyvavimo ir įsitraukimo būdų pripažinimas. |
„Nesijaudinkite, čia visi esame draugai.“ | „Kurkime erdvę, kurioje galėtume klausytis vieni kitų pagarbiai ir smalsiai.“ | Realistiškas pasitikėjimo kūrimas, užuot manius, kad jis jau egzistuoja. |
Meno ir kultūros patirtys suteikia erdvę raiškai, kuri nepriklauso vien nuo žinių ar techninių gebėjimų. Atviras veiklos vedimas leidžia vyresnio amžiaus žmonėms naudoti vaizdus, formas, spalvas, istorijas, judesius ir kūrybiškumą kaip kalbą savo asmeninėms patirtims perteikti.
Šiuolaikiniai kultūrinio švietimo metodai meną laiko ne tik akademinio tyrimo objektu, bet ir galinga asmeninio interpretavimo, tapatybės formavimo bei socialinio dialogo kūrimo priemone. Ši kaita tiesiogiai susijusi su dalyvaujamosios muziejų praktikos samprata, kurią Nina Simon išpopuliarino knygoje „The Participatory Museum“. Pagal šį modelį kultūros įstaigų lankytojai nebėra pasyvūs iš anksto pateikiamos informacijos apie meną vartotojai – jie tampa aktyviais dalyviais ir prasmės kūrimo bendraautoriais. Tokioje bendroje aplinkoje veiklos vedėjo vaidmuo iš esmės keičiasi: iš tradicinio eksperto, vienašališkai primetančio „teisingas“ žinias apie meno kūrinį, jis tampa proceso organizatoriumi, sudarančiu sąlygas kiekvienam asmeniui įsitraukti pagal savo galimybes, interesus ir individualų raiškos būdą.
Kokie yra įtraukaus veiklos vedimo kultūros aplinkoje principai?
Kiekvieno indėlis yra vertingas. Nėra vienintelio teisingo būdo interpretuoti meno kūrinį.
Skatinimas svarbiau už vertinimą. Veiklos vedėjas turėtų palaikyti procesą, o ne vertinti rezultatus.
Prieinamumas. Veiklos turėtų sudaryti galimybę dalyvauti nepriklausomai nuo ankstesnės patirties.
Raiškos būdų įvairovė. Piešimas, eskizavimas, istorijų pasakojimas, judesiai, rankdarbiai ir pokalbis – visi šie būdai skatina raišką ir yra priimtini.
Empatiškas buvimas. Veiklos vedėjas priima skirtingas dalyvių emocines reakcijas.
Šis įtraukus požiūris yra dar veiksmingesnis dirbant su suaugusiais ir vyresnio amžiaus besimokančiaisiais. Į kultūros erdvę jie ateina su savitomis gyvenimo istorijomis, asmeniniais prisiminimais ir sukaupta kultūrine patirtimi, tačiau susidūrę su menu iš pradžių dažnai nepasitiki savimi. Čia svarbi Davido Kolbo patirtinio mokymosi teorija („Experiential Learning: Experience as the Source of Learning and Development“). Pagal ją suaugusieji veiksmingiausiai kuria naujas ir tvarias žinias, kai turi galimybę naują informaciją, įžvalgas bei gebėjimus susieti su savo ankstesne patirtimi ir asmenine gyvenimo istorija.
2 infografikas. Šaltinis: Kūrybos ir edukacijos studija „ARTIED“
Taikydami šį požiūrį praktiškai, veiklos vedėjas ir kultūros ambasadorius turėtų:
1) Sąmoningai vengti klausimų, dėl kurių dalyviai pasijustų tikrinami arba kuriems reikėtų konkrečių išankstinių žinių, pavyzdžiui: „Ką autorius norėjo pasakyti?“ Vietoj jų grupės įsitraukimui skatinti reikėtų klausti: „Kokią reikšmę šis vaizdas ar meno kūrinys turi būtent jums?“ arba „Kas šiame paveiksle jums primena kokį nors prisiminimą ar mintį?“
2) Užduotis kurti taip, kad jos prasidėtų nuo lengviausio įsitraukimo ir vestų gilesnio apmąstymo link. Pačioje pradžioje verta pasiūlyti užduotį be teisingo ar klaidingo atsakymo, pavyzdžiui, galerijoje ar muziejuje individualiai pasirinkti konkretų vaizdą, meno kūrinį, eksponatą, žodį ar simbolį. Taip suaugęs besimokantysis pirmiausia gali užmegzti ramų asmeninį ryšį su meno kūriniu ar muziejaus eksponatu ir tik tada apie jį kalbėti kitiems.
3) Pereiti prie dalijimosi saugesnėje aplinkoje – poromis arba mažose trijų asmenų grupėse. Tai mažina įtampą ir stiprina pasitikėjimą prieš pereinant prie galutinės diskusijos visoje grupėje.
4) Vengti vertinti mintis, pasiūlymus ar komentarus kaip „teisingus“, „klaidingus“, „patinkančius“ ar „nepatinkančius“. Kai dalyvis pasidalija jausmu, pavyzdžiui, „Šiame paveiksle matau ar jaučiu...“, veiklos vedėjas neturėtų nei patvirtinti, nei atmesti šio teiginio. Vietoj to reikėtų klausti apie patį suvokimo procesą: „Kaip pasirinkote šį simbolį?“ arba „Kuris meno kūrinio elementas skatina jus taip jaustis?“ Taikydamas daugybinių prasmių principą, veiklos vedėjas skatina dalyvius priimti, kad tas pats meno kūrinys skirtingiems žmonėms gali ir turi sukelti visiškai skirtingas, lygiagrečiai gyvuojančias interpretacijas.
5) Skirtingą dalyvavimo lygį ir tempą grupėje priimti kaip natūralų išteklių. Tai, kad vieni žmonės yra ekstravertiški ir kalba daug, o kiti mieliau tyli ir stebi, turėtų būti laikoma ne problema, o įprasta grupės dinamika. Todėl veiklos vedėjas turėtų suteikti erdvės ir tylesniems suaugusiems dalyviams, nespausdamas jų ir pasiūlydamas kitų raiškos būdų, pavyzdžiui, užrašyti mintis, skirti laiko apmąstymui ar dirbti poromis.
6) Nevertinant perfrazuoti dalyvių mintis ir apibendrinti diskusiją tokiomis frazėmis kaip „Matome, kad tas pats meno kūrinys kiekvienam iš mūsų sužadina visiškai skirtingas asociacijas.“ Taip veiklos vedėjas pripažįsta įvairovę kaip vertybę ir neleidžia užsiėmimui virsti žinių patikrinimu. Vietoj to jis paverčia veiklą bendro tyrinėjimo, dalyvavimo, apmąstymo ir tarpusavio supratimo procesu bei skatina grupę mokytis ne tik iš nagrinėjamų kultūros objektų, bet ir vieniems iš kitų.
5.2. Veiklos vedėjo kalbos savikontrolės sąrašas
Vertinanti / rizikinga frazė (Ko VENGTI?) | Saugi / nevertinanti alternatyva (Ką VARTOTI?) | Metodinis tikslas |
„Tai nelabai panašu į simbolį.“ | „Įdomu, kad pasirinkote šį vaizdą ar simbolį. Ką jis reiškia jums?“ | Dėmesio perkėlimas nuo išorinės formos prie asmeninės prasmės. |
„Kaip teisingai suprasti šį meno kūrinį?“ | „Kokias skirtingas žinutes galime atrasti šiame meno kūrinyje?“ | Skirtingų interpretacijų ir kritinio mąstymo skatinimas. |
„Nebūtina gerai piešti ar būti profesionaliu dailininku. Tiesiog pabandykite.“ | „Čia nėra meninių gebėjimų standarto. Svarbiausia tai, ką norite išreikšti.“ | Vertinimo baimės mažinimas ir meninės laisvės skatinimas. |
„Tai labai įdomu, bet autorius norėjo pasakyti ne tai.“ | „Jūsų požiūris parodo, kad meno kūrinį galima patirti kitaip.“ | Asmeninės patirties pripažinimas neprimetant eksperto nuomonės. |
„Ar kas nors turi geresnę mintį?“ | „Kokių dar minčių ar jausmų kyla grupėje?“ | Konkurencijos vengimas ir dialogo tarp dalyvių skatinimas. |
„Paaiškinkite, ką padarėte.“ | „Jei norite, papasakokite, ką jums reiškia jūsų kūrinys ar jo kūrimo procesas.“ | Savanoriškos saviraiškos ir asmeninio pasirinkimo palaikymas. |
Menas iš prigimties yra labai subjektyvus ir skirtingi žmonės jį suvokia nevienodai – tai priklauso nuo jų emocinės būsenos, asmeninių prisiminimų, pomėgių, socialinės ir išsilavinimo aplinkos bei kitų veiksnių. Net amžius gali suteikti savitą reikšmę žmogaus ryšiui su meno kūriniais ir kultūros paveldu.
Kartu menas ir kultūra yra galingos priemonės, padedančios žmonėms išreikšti vidinius jausmus bei mintis, stiprinti emocinį atsparumą ir užmegzti ryšį su kitais.
Meno istorija – tai „istorinis vizualiųjų menų tyrimas, apimantis tapybos, skulptūros, architektūros, dekoratyvinio meno, piešimo, grafikos, fotografijos, interjero dizaino ir kitų sričių meno kūrinių identifikavimą, klasifikavimą, apibūdinimą, vertinimą, interpretavimą ir supratimą bei šių sričių istorinę raidą“ (šaltinis: „Art history | Painting, Sculpture & Architecture | Britannica“).
Kultūros istorija apibrėžiama kaip „požiūris, nagrinėjantis istoriją per kultūros prizmę, pabrėžiantis socialinių kategorijų sudėtingumą ir jų kaitą skirtingu laiku bei skirtingose vietose, kartu taikantis metodus, kuriais kritiškai vertinami pasakojimų teiginiai apie tikrovę, o kultūra vertinama kaip simbolinė ar semiotinė sistema“ (šaltinis: „Cultural History - an overview | ScienceDirect Topics“).
Taigi apskritai galima teigti, kad...
Meno ir kultūros istorijos specialistai tiria meno ir kultūros objektus jų laikotarpio kontekste. Jie analizuoja įvairius veiksnius – kultūrinius, politinius, religinius, ekonominius ar meninius, – nulėmusius meno kūrinio vizualinę išraišką arba muziejaus objekto ar eksponato kultūrinę ir istorinę reikšmę, kad geriau suprastų pasaulį ir visuomenes, kuriose šie objektai buvo sukurti.
Meno pažinimas susijęs su tuo, kaip kiekvienas žmogus emociškai užmezga ryšį su menu. Daugiausia dėmesio skiriama emocinėms reakcijoms, kurias meno kūrinys ar kultūros eksponatas sužadina žiūrovui. Iš esmės meno pažinimas yra meno kūrinio tyrinėjimo, apmąstymo ir analizavimo procesas, padedantis su juo užmegzti ryšį, išreikšti vidinius jausmus ir mintis, atgaivinti prisiminimus bei geriau suprasti save ir užmegzti ryšį su kitais.
Todėl meno pažinimas gali būti veiksmingas būdas skatinti bendravimą ir jausmų bei emocijų raišką nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus. Kaip ir mene, čia nėra teisingų ar klaidingų atsakymų: kiekvienas meno kūrinys ar kultūros eksponatas skirtingus žmones paliečia nevienodai, sujudina jų giliausius įsitikinimus bei tikrovės suvokimą ir sužadina visą emocijų paletę – nuo laimės ir džiaugsmo, pykčio bei liūdesio iki skausmo, antipatijos, pasibjaurėjimo ar net atstūmimo. Taip menas ir kultūra žiūrovams gali sukelti įvairių emocinių reakcijų ir interpretacijų. Jie skatina mintis bei pokalbius apie tai, ką kitu atveju būtų sunku perteikti ar apibūdinti, ir padeda užmegzti socialinius ryšius, o tai ypač vertinga vyresnio amžiaus žmonėms.
3 infografikas. Šaltinis: Kūrybos ir edukacijos studija „ARTIED“
Į ką reikėtų atsižvelgti vedant grupinį meno kūrinių apmąstymą pagal meno pažinimo metodą?
✔ Sukurkite psichologiškai saugią ir palaikančią grupės aplinką, kurioje būtų galima atvirai diskutuoti ir interpretuoti meno kūrinius bei jų elementus. Jei žmogus meno kūrinyje įžvelgia ką nors faktiškai netikslaus, nepertraukite jo iš karto. Leiskite jam pasidalyti pastebėjimais ir paaiškinti savo mintis, emocijas, jausmus ar prisiminimus.
✔ Leiskite senjorams laisvai reikšti jausmus ir emocijas. Jei reikia, suteikite daugiau laiko tinkamam žodžiui rasti, venkite vertinimo ir kritikos.
✔ Gerbkite jų ribas, nuomonę ir tempą gilinantis į emocijas bei prisiminimus. Ne kiekvienas žmogus yra pasirengęs lengvai išeiti iš komforto zonos ir dalytis savo praeities akimirkomis. Jei reikia, suteikite emocinę paramą.
✔ Atminkite, kad kai kuriems žmonėms meno pažinimas ir meno kūrinių apmąstymas gali tapti katarsine patirtimi, leidžiančia išlaisvinti užslėptas emocijas, tvarkytis su trauminėmis patirtimis ar susidoroti su sunkia praeities arba dabarties patirtimi. Tokiais atvejais elkitės empatiškai ir supratingai, pasiūlykite vyresnio amžiaus dalyviui padaryti pertrauką arba pasitelkti kitus meninės raiškos būdus savo istorijai, emocijoms ar gyvenimo patirčiai perteikti.
✔ Užduokite paprastus, padrąsinančius klausimus apie stebimą meno kūrinį, jo kompoziciją ir elementus. Aktyviai klausykitės dalyvių atsakymų bei įžvalgų ir sudarykite jiems galimybes dalytis pastebėjimais bei mintimis.
✔ Atskirkite meno kūrinio stebėjimą nuo jo interpretavimo. Pirmiausia sutelkdamas dėmesį į klausimą „Ką matome?“, o tik tada – „Ką tai reiškia jums?“, veiklos vedėjas sumažina baimę suklysti ir padeda meno žinių neturintiems dalyviams drąsiau dalytis mintimis bei jausmais.
✔ Stenkitės užduoti atviruosius klausimus, pavyzdžiui: „Ką pastebite ar matote šiame paveiksle?“ arba „Kas patraukė jūsų dėmesį?“ Taip atskleidžiamos skirtingos nuomonės, o vyresnio amžiaus dalyviai skatinami tyrinėti meno kūrinius, dalytis pastebėjimais ir atrasti naujų įžvalgų.
✔ Nepradėkite nuo meno kūrinio paaiškinimo. Pirmiausia pakvieskite dalyvius pasakyti, ką jame mato ir kokius jausmus jis jiems sukelia, ir tik tada papasakokite, kaip jį interpretuoja meno istorikai ar kultūros ekspertai. Tai paskatins senjorus tapti tyrinėtojais ir ieškoti asmeninės prasmės. Jei reikia, priminkite, kad menas labai subjektyvus ir kiekvienas gali savaip interpretuoti konkretų kūrinį.
Senstant žmonės linkę dažniau apmąstyti savo gyvenimo istorijas ir prisiminimus, su džiaugsmu ar pasididžiavimu, o kartais – su liūdesiu prisiminti vieną ar kitą praeities akimirką. Paveikslas, skulptūra, fotografija ar muziejaus eksponatas gali atgaivinti daugybę prisiminimų, istorijų ir emocijų bei sugrąžinti į dėl vienokių ar kitokių priežasčių užmirštas gyvenimo akimirkas.
Prisiminimų žadinimas gerina emocinę senjorų savijautą: padeda apmąstyti praeities patirtis, stiprina savivertę, mažina vienišumo ir atskirties jausmą bei stiprina socialinius ryšius su šeima ir draugais.
Kas yra prisiminimų žadinimas? | Tai terapinis metodas, kai praeities patirtys ir prisiminimai atkuriami pasitelkiant fotografijas, muziką, daiktus ir kitas prisiminimus žadinančias priemones. Jis ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms: prasmingų prisiminimų ir praeities patirčių atkūrimas padeda gerinti savijautą, nuotaiką ir savivertę, skatina aktyvų senėjimą bei socialinius ryšius. Prisiminimų žadinimo veiklos gali būti individualios arba vykti mažose ar didesnėse grupėse. Jomis siekiama stiprinti emocinius ryšius ir skatinti senjorų protinę veiklą, o ne tikrinti jų atminties tikslumą. |
Kas yra kūrybinis prisiminimų žadinimas? | Jis grindžiamas prisiminimų žadinimu ir papildomas meninėmis priemonėmis bei metodais, padedančiais prisiminti. Be žodinių pokalbių, prisiminimų procesui ir dalyvių pojūčiams sužadinti bei teigiamoms emocijoms kurti naudojamos įvairios kūrybinės priemonės. Tai gali būti menas ir meno pažinimas, lankymasis muziejuose, rankdarbių ir amatų veiklos, dainavimas ir muzikos klausymasis, šokiai bei kiti kūno judesiai arba įvairios teatrinės improvizacijos. |
4 infografikas. Šaltinis: Kūrybos ir edukacijos studija „ARTIED“
Meno pažinimas ir kūrybinis prisiminimų žadinimas teikia įvairios naudos vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimoms. Be to, šie metodai gali praturtinti muziejų, meno galerijų ir kitų kultūros įstaigų veiklas, skirtas šiai lankytojų grupei. Juos taikant senjorai tampa ne pasyviais paveikslų, skulptūrų ar muziejų eksponatų stebėtojais, bet aktyviais dalyviais, sąveikaujančiais su šiais objektais.
Šių dviejų metodų derinimas gali suteikti tokią emocinę naudą:
Gerina senjorų emocinę savijautą ir, sužadindamas teigiamus prisiminimus, mažina atskirtį, vienišumo jausmą ar nuobodulį, kylantį dėl monotoniškos kasdienybės.
Stiprina socialinę sąveiką ir žmonių tarpusavio ryšį. Prisiminimų atkūrimas ir istorijų pasakojimas skatina senjorų bendravimą, gali gerinti jų komunikacinius bei pasakojimo gebėjimus ir padėti kurti naujus ryšius atrandant bendrų interesų ar panašios patirties.
Stiprina ryšius su šeimos nariais ir kitais senjorais per bendras istorijas, emocijas bei tyrinėjamus meno kūrinius ir eksponatus. Prisiminimų žadinimo veiklos suteikia žinių apie žmogaus gyvenimą ir padeda dalyvaujantiems žmonėms geriau vieniems kitus suprasti.
Skatina vaizduotę ir pažintinę veiklą, įtraukdamos kūrybiškumą, atmintį bei mąstymo procesus, kurie senstant gali lėtėti.
Gerina atmintįir padeda vyresnio amžiaus žmonėms prisiminti praeities įvykius. Tai gali stiprinti pažintines funkcijas ir gebėjimą išlaikyti prisiminimus, taip pat savivertę bei pasiekimo jausmą apmąstant teigiamą gyvenimo patirtį.
Didina senjorų susidomėjimą menu, kultūra ir mokymusi visą gyvenimą, skatina pažinti bei apmąstyti gerai žinomus ar mažiau pažįstamus paveikslus, skulptūras ir muziejų eksponatus, žadina smalsumą bei norą mokytis ir reflektuoti.
1 atvejo analizė. Jeilio universiteto meno galerija. Menas ir kalba per Jeilio meno galerijos objektus: atvirieji švietimo ištekliai |
Šalis, miestas: JAV, Niu Heivenas |
Praktikos vykdytojas: Jeilio universitetas, https://www.yale.edu/ |
Jeilio universitetas turi seniausią Šiaurės Amerikoje universitetinį meno muziejų. Galerijoje saugoma beveik 300 000 objektų iš viso pasaulio, didžiausia už Jungtinės Karalystės ribų britų meno kolekcija ir beveik 1 000 instrumentų rinkinys, atspindintis pasaulio muzikos tradicijų istoriją.
Jeilio universiteto meno galerija parengė atvirųjų švietimo išteklių rinkinį, kuriame siūlomos įvairios mokymo priemonės, veiklų pavyzdžiai ir akademiniai straipsniai apie kalbos bei kultūros mokymosi stiprinimą tyrinėjant gausios galerijos kolekcijos objektus. Šis rinkinys taip pat skatina kalbų mokytojų bendradarbiavimą ir suteikia erdvę dalytis mokymo per meną idėjomis, veiklomis bei strategijomis.
Mokymo metodai suskirstyti į keturias grupes, kurias galima derinti su konkrečiais visų mokymo lygių ugdymo tikslais. Išteklius parengė pedagogai ir muziejų specialistai, siekdami skatinti mokymąsi per meną.
Keturios kategorijos:
1. Gilus stebėjimas ir refleksija skatina atidžiai bei ilgai stebėti meno kūrinius, juos apmąstyti, ugdo dėmesingumą ir gebėjimą tiksliai ir išsamiai jas išsakyti.
2. Kritinis mąstymas ir tyrinėjimas įtraukia besimokančiuosius į klausimų kėlimą bei meno kūrinių analizę, padeda ugdyti kritinio mąstymo gebėjimus ir nagrinėti skirtingus požiūrius.
3. Pasakojimo ir konteksto supratimas padeda tyrinėti meno kūrinių istorijas bei istorinį kontekstą ir geriau suprasti kultūrines bei istorines temas.
4. Praktinis ir sensorinis įsitraukimas apima tiesioginę sąveiką su meno priemonėmis ir stiprina mokymąsi per lytėjimo bei kitas sensorines patirtis.
Šaltiniai: https://artlang.yale.edu/ ir https://www.yale.edu/collections/museums-and-libraries
2 atvejo analizė. Vizualinio mąstymo strategijų veikimo paaiškinimas mokytojams |
Šalis, miestas: JAV, Ilinojus, Springfildas |
Praktikos vykdytojas: Ilinojaus valstijos muziejus, https://www.illinoisstatemuseum.org/ / „YouTube“ kanalas – https://www.youtube.com/@IllinoisStateMuseum |
Trumpame edukaciniame vaizdo įraše pateikiamas praktinis vizualinio mąstymo strategijų (VTS) metodo taikymo dviem meno kūriniams pavyzdys.
Vaizdo įrašas pradedamas trumpu VTS metodo ir jo taikymo gilesniam meno kūrinių bei istorinių objektų pažinimui aprašymu. Pristatomi trys svarbūs klausimai: „Ką čia matote? / Ką čia pastebite?“; „Ką matote, kad taip sakote?“; „Ką dar galime pamatyti?“
Pabrėžiama, kad svarbu parodyti meno kūrinyje tas vietas, kurias mini besimokantieji, ir perfrazuoti jų pastebėjimus. Taip jie skatinami gilintis ir toliau išsakyti naujas įžvalgas ir įvardyti kylančias emocijas.
Tuomet procesui iliustruoti parodomi du praktiniai skirtingų paveikslų pavyzdžiai.
Šaltinis: https://www.youtube.com/watch?v=H-1vm8-3LEI
3 atvejo analizė. „Erasmus+“ projektas „Forget-me-not: Creative Reminiscence“ |
Šalys: Čekija, Bulgarija, Prancūzija ir Ispanija |
Praktikos vykdytojai: „Reminiscencni centrum, z. s.“ (Čekija), Kūrybos ir edukacijos studija „ARTIED“ (Bulgarija), „edEUcation SAS“ (Prancūzija) ir „VINCORE SCCL“ (Ispanija) – https://www.forgetmenotdigital.com/en-gb/ |
„Forget-me-not: Creative Reminiscence“ buvo 18 mėnesių trukmės „Erasmus+“ projektas (2024-1-CZ01-KA220-VET-000244635), įgyvendintas nuo 2024 m. rugsėjo iki 2026 m. vasario. Jo tikslas buvo didinti demencija sergančių žmonių įtrauktį ir gyvenimo kokybę, suteikiant profesinio mokymo paslaugų teikėjams, sveikatos bei socialinės priežiūros specialistams ir šeimos nariams, neformaliai teikiantiems priežiūrą, naujų kompetencijų bei priemonių prisiminimų terapijos metodui praturtinti meno pažinimo, amatų, muzikos ir teatro veiklomis.
Pagrindinė projekto mokomoji medžiaga ir rezultatai:
· Edukatoriaus vadovas ir mokymo programa su praktinėmis priemonėmis bei veiklomis, padedančiomis įtraukti demencija sergančius žmones į kūrybinio prisiminimų žadinimo užsiėmimus. Mokomoji medžiaga grindžiama prisiminimų žadinimo metodu ir pateikia praktinių gairių, kaip jį derinti su teatro, meno pažinimo ir muzikos veiklomis, amatais, gyvenimo istorijų pasakojimu bei skaitmeninėmis prisiminimų dėžutėmis.
· Aštuonių praktinių vaizdo išteklių biblioteka apie FMN:CR metodą, kurioje pateikiami skirtingi prisiminimų žadinimo ir bent dviejų meninių veiklų – amatų, teatro, muzikos ar meno pažinimo – deriniai. Vaizdo įrašai buvo filmuojami kiekvienoje partnerių šalyje vykusiuose kūrybinio prisiminimų žadinimo užsiėmimuose, tiesiogiai dalyvaujant demencija sergantiems žmonėms ir jų slaugytojams. Kiekviename įraše žingsnis po žingsnio paaiškinama, kaip parengti ir organizuoti kūrybinio prisiminimų žadinimo užsiėmimą, taip pat pateikiamas atsisiunčiamas trumpas skirtingų etapų aprašymas.
· Rekomendacijos, kaip užtikrinti demencija sergančių žmonių įtrauktį ir organizuoti jiems pritaikytas kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklas.
Pastaba. Nors projektas buvo skirtas demencija sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms, siūloma mokymo ir mokymosi medžiaga bei metodai tinka vyresnio amžiaus žmonėms apskritai. Juos galima lengvai taikyti bet kurioje kultūros erdvėje, norinčioje pradėti meno pažinimu, amatais, rankdarbiais, gyvenimo istorijų pasakojimu ir kitomis priemonėmis paremtas kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklas.
1 veikla. Asmeninis atliepas ir emocinis tiltas |
Mokymosi uždaviniai: · Padėti vyresnio amžiaus dalyviams susipažinti ir skatinti juos keistis mintimis bei įžvalgomis nebijant kritinio vertinimo. · Skatinti dalytis asmeniniais prisiminimais, emocijomis ir patirtimis pasitelkiant vaizdines priemones. |
Mokymosi rezultatai: Dalyviai jaučia tarpusavio ryšį ir supranta, kad menas kiekvienam kalba skirtingai ir yra susijęs su jų gyvenimo istorijomis. |
Trukmė: 45–60 minučių, priklausomai nuo grupės įsitraukimo intensyvumo |
Tipas (individuali ar grupinė veikla): iki 10 žmonių grupė; visi dalyviai sėdi arba stovi ratu. |
Reikalinga įranga ir priemonės: · Vienas stiprų įspūdį sukeliantis paveikslas, jo reprodukcija arba spalvotas A3 formato atspaudas, kurį galėtų stebėti visi dalyviai. Jei reikia, kiekvienam dalyviui galima pateikti spalvotą A4 formato atspaudą, kad būtų lengviau įsižiūrėti.  Tinkamas pavyzdys galėtų būti šeimos ar kasdienio gyvenimo scena, pavyzdžiui, Jano Murkvičkos / Ivano Mrkvičkos 1894 m. paveikslas „Račenicos šokis“, saugomas Bulgarijos nacionalinėje dailės galerijoje, https://nationalgallery.bg/bg/ , ir pateikiamas jos viešoje skaitmeninėje kolekcijoje https://nationalgallery.bg/wp-content/uploads/2017/10/8-5.jpg , arba kitas veiklos vedėjo pasirinktas paveikslas. |
Veiklos aprašymas žingsnis po žingsnio: 1 etapas. Pasirengimas Veiklos vedėjas turėtų susipažinti su: · vizualinio mąstymo strategijų (VTS) samprata ir 1 infografiku; · meno pažinimo užsiėmimo organizavimo procesu ir 3 infografiku; · paveikslų ir muziejų eksponatų naudojimu kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklose ir 4 infografiku. Pasirinkite paveikslą, kuris bus aptariamas. Tinkamų paveikslų tipų pavyzdžių pateikta 4 infografike. Nuorodas į muziejų ir meno galerijų skaitmenines kolekcijas rasite skyriuje „Rekomendacijos tolesniam skaitymui (bibliografija ir papildomi ištekliai)“.
2 etapas. Įgyvendinimas (30–45 minutės) · 1 žingsnis. Vadovaudamiesi 3 infografiko 2 ir 3 žingsniais, trumpai pristatykite bendrą paveikslo sukūrimo kontekstą – tik jo pavadinimą, autorių, sukūrimo metus ir bendrą meno kryptį, kuriai jis priskiriamas (šiuo atveju: pavadinimas – „Račenicos šokis“; autorius – Janas Murkvička / Ivanas Mrkvička; sukūrimo metai – 1894; meno kryptis – realizmas). Tada paprašykite grupės 2–3 minutes visiškoje tyloje stebėti meno kūrinį. · 2 žingsnis. Vadovaudamiesi 3 infografiko 4 žingsniu, paprašykite vyresnio amžiaus dalyvių apibūdinti, ką jie mato paveiksle. SVARBI PASTABA. Šiame etape paaiškinkite, kad reikėtų sutelkti dėmesį tik į tai, kas tiesiogiai matoma paveiksle, dar nesidalijant emocijomis ar asociacijomis. · 3 žingsnis. Vadovaudamiesi 3 infografiko 5 žingsniu, paprašykite senjorų sutelkti dėmesį į vizualinius paveikslo elementus. Jei reikia, pateikite daugiau informacijos apie meno kūrinį, dailininką, istorinį laikotarpį ar meno kryptį, kuriai jis priklauso. Daugiausia dėmesio skirkite pagrindiniams faktams arba pateikite įdomios informacijos, galinčios vėliau praturtinti diskusiją. · 4 žingsnis. Vadovaudamiesi 3 infografiko 6 žingsniu, pakvieskite kiekvieną dalyvį užbaigti sakinį: „Šis paveikslas sugrąžina mane į...“ arba „Šis paveikslas man primena gyvenimo akimirką, kai jaučiausi...“ SVARBI PASTABA. Veiklos vedėjas užtikrina, kad niekas nekomentuotų ir meniniu požiūriu neanalizuotų kito žmogaus prisiminimo. 3 etapas. Grįžtamasis ryšis (apie 15 minučių) Grupė pasidalija, kaip jautėsi klausydamasi kitų žmonių istorijų. Norintys gali išsamiau papasakoti savo istoriją arba atrasti sąsają su kito žmogaus istorija. |
Patarimai ir pritaikymo galimybės: · Veiklos vedėjui svarbu skatinti dalyvius aktyviai klausytis ir paprašyti jų nepertraukti vieniems kitų dalijantis mintimis, pastebėjimais ir įžvalgomis apie paveikslą. · Veiklos vedėjui ir dalyviams svarbu išlaikyti atvirą, draugišką ir nevertinančią atmosferą dalijantis asmeninėmis istorijomis bei gerbti išsakytas emocijas, jausmus ir gyvenimo patirtis. · Veiklos vedėjas turėtų stebėti ir gerbti dalyvių asmenines ribas. Jei žmogus nenori dalytis istorija, jo negalima versti. Kai žmogus bus pasirengęs, jis galės pasidalyti savo iniciatyva. · Veiklos vedėjas gali pasirinkti kitokius grupei tinkamus paveikslus, skulptūras ar muziejų eksponatus ir atitinkamai pritaikyti procesą. |
2 veikla. Pasaulis jūsų akimis |
Mokymosi uždaviniai: · Padėti vyresnio amžiaus dalyviams susipažinti ir skatinti dalytis asmeninėmis mintimis nebijant kritinio vertinimo. · Ugdyti empatiją ir skatinti priimti skirtingus ar priešingus jausmus, kuriuos sukelia tas pats meno kūrinys.
|
Mokymosi rezultatai: Dalyviai supranta, kad visiškai skirtingos nuomonės gali egzistuoti kartu nesukeldamos konflikto. |
Trukmė: 30 minučių |
Tipas (individuali ar grupinė veikla): iki 10 žmonių grupė; dalyviai pirmiausia dirba poromis, tada dalyvauja grupinėje diskusijoje. |
Reikalinga įranga ir priemonės: · Abstraktus ar ekspresyvesnis paveikslas – originalas, reprodukcija arba spalvotas A3 formato atspaudas. Jei reikia, kiekvienai porai galima pateikti spalvotą A4 formato atspaudą, kad būtų lengviau įsižiūrėti. · Lipnieji lapeliai. |
Veiklos aprašymas žingsnis po žingsnio: 1 etapas. Pasirengimas Veiklos vedėjas turėtų susipažinti su: · vizualinio mąstymo strategijų (VTS) samprata ir 1 infografiku; · meno pažinimo užsiėmimo organizavimo procesu ir 3 infografiku; · paveikslų ir muziejų eksponatų naudojimu kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklose ir 4 infografiku. Pasirinkite paveikslą, kuris bus aptariamas. Tinkamų paveikslų tipų pavyzdžių pateikta 4 infografike. Nuorodas į muziejų ir meno galerijų skaitmenines kolekcijas rasite skyriuje „Rekomendacijos tolesniam skaitymui (bibliografija ir papildomi ištekliai)“.
2 etapas. Įgyvendinimas (apie 20 minučių) · 1 žingsnis. Suskirstykite vyresnio amžiaus dalyvius poromis. Kiekvienai porai duokite po tris lipniuosius lapelius. · 2 žingsnis. Paprašykite kiekvieno dalyvio savarankiškai pažvelgti į paveikslą ir užrašyti tris žodžius, nusakančius paveikslo sukeltas emocijas. · 3 žingsnis. Paprašykite kiekvienos poros narių pasidalyti savo žodžiais. Jie dažnai būna skirtingi (pvz., vienas žmogus jaučia „nerimą“, o kitas – „ramybę“). Jų užduotis – paaiškinti vienas kitam, kas paveiksle sukelia šiuos jausmus, o poros partneris supratingai klausosi ir nekomentuoja. · 4 žingsnis (neprivalomas). Jei tinka, pakvieskite porose dirbančius dalyvius aptarti nuomonių skirtumus, kad jie geriau suprastų vienas kito požiūrį. 3 etapas. Grįžtamasis ryšis (apie 10 minučių) Paprašykite kiekvieno dalyvio visai grupei pasakyti: „Ką sužinojau apie savo poros narį iš to, kaip jis mato meno kūrinį?“ |
Patarimai ir pritaikymo galimybės: · Veiklos vedėjui svarbu skatinti dalyvius aktyviai klausytis ir paprašyti nepertraukti vieniems kitų dalijantis žodžiais, pastebėjimais ir jausmais. · Veiklos vedėjui ir dalyviams svarbu išlaikyti atvirą, draugišką ir nevertinančią atmosferą dalijantis trimis žodžiais bei gerbti įvardytas emocijas ir jausmus. · Veiklos vedėjas turėtų gerbti dalyvių asmenines ribas. Jei žmogus nenori gilintis į savo emocijas, jo negalima versti. Kai žmogus bus pasirengęs, jis galės pasidalyti savo iniciatyva. · Veiklos vedėjas gali pasirinkti daugiau nei vieną paveikslą ir kiekvienai porai pasiūlyti aptarti skirtingą kūrinį. · Vietoj paveikslų veiklos vedėjas gali pasirinkti vieną ar kelias skulptūras arba muziejų eksponatus ir juos naudoti veikloje. |
3 veikla. „Kultūrinis lagaminas – ką pasiimsiu su savimi?“ |
Mokymosi uždaviniai: · Skatinti senjorų empatiją ir tarpusavio supratimą. · Skatinti dalyvius atsiverti palaipsniui ir stiprinti pasitikėjimą per simbolius, asmenines asociacijas ir kultūrines patirtis. |
Mokymosi rezultatai: Dalyviai suvokia, kad kiekvienas į grupę atsineša savo „kultūrinį bagažą“ – prisiminimus, vietas, istorijas ir vertybes. Jie mokosi saugiai dalytis, neprivalėdami atskleisti asmeninės informacijos, jei to nenori. |
Trukmė: 45 minutės |
Tipas (individuali ar grupinė veikla): iki 10 žmonių grupė; individualus darbas, po jo – darbas mažose grupėse ir dalijimasis visoje grupėje. |
Reikalinga įranga ir priemonės: · Įvairių su kultūra susijusių vaizdų, atvirukų ir objektų rinkinys, pavyzdžiui: paveikslų reprodukcijos ar atspaudai, senovinės fotografijos, meno kūrinių fragmentai, muziejų eksponatų atvaizdai, architektūros detalės ar modeliai (pavyzdžiui, turistiniai suvenyrai iš garsių vietų) ir panašios priemonės. · Popieriaus lapai · Rašikliai arba pieštukai |
Veiklos aprašymas žingsnis po žingsnio: 1 etapas. Pasirengimas Veiklos vedėjas turėtų susipažinti su: · vizualinio mąstymo strategijų (VTS) samprata ir 1 infografiku; · Kolbo mokymosi ciklo samprata ir 2 infografikas. · paveikslų ir muziejų eksponatų naudojimu kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklose ir 4 infografiku. Išdėliokite vaizdus ir objektus grupės centre.
2 etapas. Įgyvendinimas (30–35 minutės) · 1 žingsnis. Pakvieskite dalyvius pasirinkti vieną objektą ar vaizdą, kuris juos kaip nors „traukia“. Šiame etape nieko aiškinti nereikia. · 2 žingsnis. Pirmasis dalijimosi lygmuo – saugus atstumas. Paprašykite kiekvieno dalyvio užbaigti vieną sakinį: „Pasirinkau šį vaizdą, nes jis man primena...“ arba „Jis man kelia... jausmą.“ Dėmesys skiriamas jausmui ar įspūdžiui, o ne asmeninei istorijai. · 3 žingsnis. Antrasis dalijimosi lygmuo – savanoriškas atsivėrimas. Mažose grupėse dalyviai gali išplėsti savo mintį: „Jei šis objektas galėtų ką nors pasakyti apie mane, jis pasakytų...“ Kiekvienas turi teisę likti tik simboliniame lygmenyje. 3 etapas. Grįžtamasis ryšys(10–15 minučių) Visa grupė aptaria klausimus: „Kas padėjo jums jaustis patogiai?“ ir „Ką sužinojote apie kitus neužduodami tiesioginių ir asmeninių klausimų?“ |
Patarimai ir pritaikymo galimybės: · Veiklos vedėjui svarbu skatinti dalyvius aktyviai klausytis ir paprašyti jų nepertraukti vieniems kitų dalijantis jausmais ir įspūdžiais. · Veiklos vedėjui ir dalyviams svarbu visos veiklos metu išlaikyti atvirą, draugišką ir nevertinančią atmosferą bei gerbti išsakytas emocijas ir jausmus. · Veiklos vedėjas neturėtų reikalauti asmeninių pasakojimų. Jei žmogus nenori gilintis į savo emocijas, jo negalima versti. Jei reikia, veiklos vedėjas gali pats trumpai pasidalyti savo patirtimi ir taip padrąsinti dalyvius. · Veiklos vedėjas turėtų gerbti dalyvių asmenines ribas ir pabrėžti, kad pasitikėjimas kuriamas mažais žingsniais. |
4 veikla. „Susitinkančios istorijos – tiltai tarp patirčių“ |
Mokymosi uždaviniai: · Stiprinti dalyvių ryšį keičiantis asmeninėmis asociacijomis ir patirtimis. · Ugdyti gebėjimą klausytis supratingai ir priimti skirtingus požiūrius. · Skatinti priklausymo mažai grupei jausmą atrandant bendras žmogiškas temas. |
Mokymosi rezultatai: · Dalyviai geba dalytis su kultūros objektais susijusiomis asmeninėmis prasmėmis nejausdami spaudimo atskleisti pernelyg privačią informaciją. · Jie suvokia, kad skirtingi žmonės tame pačiame kultūriniame vaizde gali atrasti visiškai skirtingas istorijas. · Jie ugdo gebėjimą klausytis kitų ne tam, kad atsakytų, o tam, kad suprastų. |
Trukmė: 40–60 minučių, priklausomai nuo grupės įsitraukimo intensyvumo |
Tipas (individuali ar grupinė veikla): iki 10 žmonių grupė; individualus darbas → darbas poromis → darbas mažose grupėse → refleksija visoje grupėje. |
Reikalinga įranga ir priemonės: · Kultūros objektų atvaizdai, pavyzdžiui: paveikslų reprodukcijos ar atspaudai, fotografijos, muziejų eksponatų atvaizdai, architektūros detalės ar modeliai (pavyzdžiui, turistiniai suvenyrai iš garsių vietų), įvairių kultūrų daiktai ir kt. · Žodžių ar sąvokų kortelės (pvz., namai, pokytis, kelionė, prisiminimas, priklausymas, laisvė, susitikimas, tradicija) · Popieriaus lapai · Rašikliai arba pieštukai
|
Veiklos aprašymas žingsnis po žingsnio: 1 etapas. Pasirengimas Veiklos vedėjas turėtų susipažinti su: · vizualinio mąstymo strategijų (VTS) samprata ir 1 infografiku; · Kolbo mokymosi ciklo samprata ir 2 infografikas. · meno pažinimo užsiėmimo organizavimo procesu ir 3 infografiku; Išdėliokite vaizdus ir objektus grupės centre.
2 etapas. Įgyvendinimas (35–40 minučių) · 1 žingsnis. „Tylus atradimas“. Paprašykite kiekvieno dalyvio pasirinkti vieną vaizdą ar objektą, kuris, jų manymu, slepia istoriją. Šiame etape nieko aiškinti nereikia. Pirmiausia siekiama užmegzti asmeninį ryšį su pasirinktu vaizdu ar objektu. Veiklos vedėjas gali pasakyti: „Neieškome gražiausio ar teisingiausio paveikslo ar eksponato. Pasirinkite tą, kuris verčia jus apie ką nors susimąstyti.“ · 2 žingsnis. „Istorija už vaizdo“. Paprašykite kiekvieno dalyvio užrašyti trumpą sakinį, pradedant viena iš šių frazių: „Įsivaizduoju, kad šis vaizdas ar objektas slepia istoriją apie...“; „Jei šis objektas būtų prisiminimas, jis būtų...“; „Šis vaizdas man primena...“ SVARBI PASTABA. Dalyviai gali kalbėti apie save arba sukurti išgalvotą istoriją. Taip galima išlaikyti saugų atstumą, jei šiame etape žmogus nenori dalytis asmenine patirtimi. · 3 žingsnis. „Dviejų istorijų susitikimas“ (darbas poromis). Kiekvienas žmogus pasidalija savo istorija atsakydamas į klausimus: „Kas jums šioje istorijoje atrodo svarbiausia?“ ir „Kokį jausmą jums sukelia šis vaizdas?“ SVARBI PASTABA. Poros nariai negali analizuoti ar vertinti to, kas pasakyta. Tada jie ieško vieno bendro žodžio, siejančio abi istorijas, ir atsako į klausimą: „Ką bendro randate mano ir savo istorijoje?“ Pavyzdžiui: „Mano paveikslas primena senus namus, o jūsų – kelionę. Bendras žodis yra priklausymas.“ · 4 žingsnis. „Bendrų temų žemėlapis“ (darbas mažose grupėse). Poros susiburia į mažas grupes ir pasidalija tik atrastu bendru žodžiu. Grupė sukuria bendrą išryškėjusių temų „žemėlapį“: prisiminimai; šeima; pokytis; viltis; tapatybė; ryšys su vieta ir kt. Dėmesys skiriamas tam, kas vyresnio amžiaus žmones vienija, o ne jų skirtumams. 3 etapas. Grįžtamasis ryšys (10–15 minučių) Visa grupė apmąsto klausimus: „Kaip pasikeitė jūsų požiūris į kito žmogaus istoriją?“; „Ar jautėte smalsumą?“; „Kas padeda kurti pasitikėjimą mažoje grupėje?“ |
Patarimai ir pritaikymo galimybės: · Veiklos vedėjas turėtų užtikrinti, kad pokalbis nevirstų asmeninių istorijų vertinimu ar lyginimu. Svarbu nukreipti dėmesį į dalyvių sąsajų paiešką tokia fraze: „Kad atrastume bendrą žmogišką temą, mūsų istorijos neprivalo būti vienodos.“ · Veiklos vedėjui svarbu išlaikyti atvirą, draugišką, pagarbią ir nevertinančią atmosferą bei skatinti dalyvius aktyviai klausytis. · Veiklos vedėjas turėtų gerbti dalyvių asmenines ribas. Jei žmogus nenori dalytis istorija, jo negalima versti. Kai žmogus bus pasirengęs, jis galės pasidalyti savo iniciatyva. Iki tol jis gali pasitelkti vaizduotę ir papasakoti išgalvotą istoriją. · Veiklos vedėjas turėtų stebėti ir gerbti dalyvių asmenines ribas. Jei vyresnio amžiaus dalyvį apima labai stiprios emocijos, jam galima pasiūlyti kreiptis psichologinės pagalbos. |
5 veikla. „Mano kultūrinė žinutė – nematomo pasaulio kalba“ |
Mokymosi uždaviniai: · Skatinti asmeninę raišką pasitelkiant vaizdinius simbolius, spalvas ir formas. · Padėti dalyviams atrasti kultūrinių vaizdų ir asmeninių patirčių sąsajas. · Stiprinti pasitikėjimą, kad kiekvienas žmogus turi teisę į savitą kūrybinės raiškos ir interpretavimo būdą. |
Mokymosi rezultatai: · Dalyviai geba pasitelkti meno pažinimą kaip priemonę mintims, jausmams, prisiminimams ir vertybėms išreikšti. · Jie supranta, kad meninis procesas vertinamas ne pagal tai, kas „teisinga ar klaidinga“, bet pagal asmeninę prasmę ir patirtį. · Jie ugdo pagarbą įvairiems žmonių saviraiškos būdams. |
Trukmė: 45–60 minučių, priklausomai nuo grupės įsitraukimo intensyvumo |
Tipas (individuali ar grupinė veikla): iki 10 žmonių grupė; individualus kūrybinis darbas → refleksija visoje grupėje. |
Reikalinga įranga ir priemonės: · Paveikslų originalai, reprodukcijos arba A3 formato atspaudai. Pastaba. Rekomenduojama pasirinkti kelis skirtingoms 4 infografike nurodytoms kategorijoms priklausančius meno kūrinius, kad dalyviai galėtų išsirinkti tą, kuris jiems labiausiai atliepia. · Spalvoti A4 formato paveikslų atspaudai (po vieną kiekvienam dalyviui) · Popierius, dailės priemonės, seni žurnalai, brošiūros, naujienlaiškiai ir kita karpymui skirta medžiaga, žirklės, klijai, spalvoti pieštukai ar žymekliai · Lipnieji lapeliai (4 žingsniui) |
Veiklos aprašymas žingsnis po žingsnio: 1 etapas. Pasirengimas Veiklos vedėjas turėtų susipažinti su: · vizualinio mąstymo strategijų (VTS) samprata ir 1 infografiku; · Kolbo mokymosi ciklo samprata ir 2 infografikas. · meno pažinimo užsiėmimo organizavimo procesu ir 3 infografiku; · paveikslų ir muziejų eksponatų naudojimu kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklose ir 4 infografiku. Pasirinkite paveikslus, kurie bus naudojami. Tinkamų paveikslų tipų pavyzdžių pateikta 4 infografike. Nuorodas į muziejų ir meno galerijų skaitmenines kolekcijas rasite skyriuje „Rekomendacijos tolesniam skaitymui (bibliografija ir papildomi ištekliai)“. Išdėliokite įvairius vaizdus, atspaudus ir priemones grupės centre. 2 etapas. Įgyvendinimas (35–40 minučių) · 1 žingsnis. „Vidinio vaizdo pasirinkimas“. Paprašykite dalyvių iš siūlomų paveikslų pasirinkti tą, kuris jiems labiausiai atliepia. SVARBI PASTABA. Pabrėžkite, kad dalyviai turėtų galvoti ne apie tai, kuris meno kūrinys ar vaizdas gražesnis, bet apie tai, kuris priverčia stabtelėti ir susimąstyti. · 2 žingsnis. „Vaizdo apmąstymas ir suasmeninimas“. Vadovaudamiesi meno pažinimo žingsniais, paprašykite dalyvių pažvelgti į pasirinktą paveikslą, tyliai jį apmąstyti ir pamėginti susieti su prisiminimais, emocijomis ar įžvalgomis. SVARBI PASTABA. Paprašykite dar nesidalyti pastebėjimais, jausmais ar asociacijomis. · 3 žingsnis. „Simbolio ar koliažo kūrimas“. Pakvieskite dalyvius sukurti nedidelį koliažą arba asmeninį emocijų, prisiminimų ar įžvalgų, kilusių apmąstant paveikslą, simbolį. Paprašykite pabandyti atsakyti į pagalbinį klausimą: „Ką vaizduoju iš savo vidinio ir kultūrinio pasaulio?“ Skatinkite kuriant simbolį ar koliažą naudoti įvairias spalvas, formas, vaizdus, iškarpas ir kt. Norintys į savo kūrinį gali įtraukti ir pasirinkto paveikslo dalių (tam galima naudoti spalvotus A4 formato atspaudus). SVARBI PASTABA. Veiklos vedėjas turėtų priminti, kad simbolis ar koliažas neprivalo būti „gražus“ ar „profesionalus“ – jis turėtų perteikti dalyvio mintis ir norimą žinutę. Pavyzdžiui, galima pabrėžti: „Kūrinys atskleidžia ne tik gebėjimus. Svarbiausia – žinutė, kurią jis perteikia žiūrovams.“ · 4 žingsnis. „Tylioji galerija“. Dalyviams baigus koliažus ar simbolius, paprašykite juos išdėlioti erdvėje. Pakvieskite apeiti improvizuotą parodą ir tyliai apžiūrėti visus darbus. Tada paprašykite kiekvieno pasirinkti kito žmogaus sukurtą koliažą ar simbolį ir ant lipniojo lapelio užrašyti: „Žvelgdamas į šį koliažą ar simbolį jaučiu...“ Paprašykite senjorų priklijuoti lapelį šalia kūrinio užrašu į apačią, kad šiame etape kiti jo nematytų. SVARBIOS PASTABOS. Pabrėžkite, kad negalima spėlioti, „ką autorius norėjo pasakyti“, ir vertinti autoriaus meninių gebėjimų. Akcentuokite, kad kiekvienas kūrinys skirtingiems žiūrovams gali turėti skirtingą prasmę, sukelti įvairių asociacijų, emocijų bei prisiminimų ir kad čia nėra teisingų ar klaidingų atsakymų. Paaiškinkite, kad nebūtina pasidalyti mintimis apie visų grupės narių kūrinius, tačiau labai rekomenduojama pabandyti palikti po mintį prie daugumos darbų. 3 etapas. Grįžtamasis ryšys (10–15 minučių) Paprašykite dalyvių perskaityti kitų žmonių lipniuosiuose lapeliuose užrašytas įžvalgas ir mintis. Pakvieskite trumpai pasakyti, ar jie rado asociaciją, emociją ar mintį, kuri nustebino arba netikėtai susiejo kitą žmogų su jų koliažu ar simboliu. SVARBI PASTABA. Dar kartą pabrėžkite, kad menas labai subjektyvus ir nėra teisingo ar klaidingo būdo su juo užmegzti ryšį. Pakartokite, kad tas pats kūrinys skirtingiems žiūrovams gali turėti nevienodą prasmę ir sukelti asociacijų, emocijų bei prisiminimų, visiškai kitokių, nei galėjo numatyti autorius, ir kad taip nutinka žvelgiant į daugelio pasaulyje žinomų menininkų kūrinius. Jei tinka, pakvieskite dalyvius savanoriškai pasidalyti, ką jų koliažai ar simboliai vaizdavo arba kokią svarbiausią žinutę jie norėjo perteikti. |
Patarimai ir pritaikymo galimybės: · Veiklos vedėjas turėtų užtikrinti, kad pokalbis nevirstų asmeninių koliažų ar simbolių vertinimu bei lyginimu, taip pat kaltinimais ar teisinimusi dėl to, ką vienas ar kitas dalyvis norėjo pasakyti ir kaip buvo suprastas. Siekdamas palaikyti įvairius raiškos būdus ir išvengti lyginimo ar nusivylimo, veiklos vedėjas gali vartoti tokias frazes: „Įdomu, kad tas pats meno kūrinys skirtingiems žmonėms gali turėti kitokią prasmę“ arba „Neieškokime bendros paveikslo, koliažo ar simbolio reikšmės. Pagalvokime, ką jis reiškia jį sukūrusiam žmogui ir į jį žvelgiančiam asmeniui. Normalu, kad šios reikšmės skiriasi – taip nutinka ir interpretuojant daugelio žinomų menininkų kūrinius.“ · Veiklos vedėjui svarbu išlaikyti atvirą, draugišką ir nevertinančią atmosferą bei skatinti aktyvų klausymąsi, toleranciją ir pagarbų dalyvių bendravimą. · Veiklos vedėjas turėtų gerbti dalyvių asmenines ribas. Jei žmogus susierzina arba parodo, kad jaučiasi įžeistas ar nesuprastas, jam galima pasiūlyti padrąsinimą ar palaikymą. · Koliažams ar simboliams kurti galima naudoti ne tik popierių, bet ir įvairias tekstūrines medžiagas, pavyzdžiui, audinį, gamtines medžiagas ir kt. |
6 veikla. „Meno balsai – vienas kūrinys, daug pasaulių“ |
Mokymosi uždaviniai: · Ugdyti gebėjimą priimti skirtingus požiūrius ir kultūrines interpretacijas. · Skatinti dialogą, kuriame skirtumai laikomi ištekliumi. · Gerinti gebėjimą klausytis ir ugdyti smalsumą kitų žmonių patirčiai. |
Mokymosi rezultatai: · Dalyviai supranta, kad tas pats meno kūrinys gali turėti daug prasmių. · Jie praktiškai mokosi reikšti nuomonę jos neprimetant. · Jie ugdo kultūrinį jautrumą ir empatiją. |
Trukmė: 40–60 minučių, priklausomai nuo grupės įsitraukimo intensyvumo |
Tipas (individuali ar grupinė veikla): iki 10 žmonių grupė; individuali refleksija, po jos – grupinis darbas. |
Reikalinga įranga ir priemonės: · Vienas meno kūrinys (paveikslas, fotografija, skulptūra ar kultūrinis fragmentas). Jei pasirenkamas paveikslas, tinka originalas, reprodukcija arba spalvotas A3 formato atspaudas. Jei reikia, kiekvienam dalyviui galima pateikti spalvotą A4 formato atspaudą, kad būtų galima įsižiūrėti atidžiau. · Darbo lapai su vaidmenimis ar požiūriais. Požiūrių pavyzdžiai: žmogus, matantis grožį; žmogus, matantis netektį; žmogus, matantis pokytį; žmogus, matantis viltį; kitos kultūros ar istorinio laikotarpio žmogus. |
Veiklos aprašymas žingsnis po žingsnio: 1 etapas. Pasirengimas Veiklos vedėjas turėtų susipažinti su: · vizualinio mąstymo strategijų (VTS) samprata ir 1 infografiku; · Kolbo mokymosi ciklo samprata ir 2 infografikas. · meno pažinimo užsiėmimo organizavimo procesu ir 3 infografiku; · paveikslų ir muziejų eksponatų naudojimu kūrybinio prisiminimų žadinimo veiklose ir 4 infografiku. Pasirinkite meno kūrinį, kuris bus naudojamas. Tinkamų paveikslų tipų pavyzdžių pateikta 4 infografike. Nuorodas į muziejų ir meno galerijų skaitmenines kolekcijas rasite skyriuje „Rekomendacijos tolesniam skaitymui (bibliografija ir papildomi ištekliai)“.
2 etapas. Įgyvendinimas (30–40 minučių) · 1 žingsnis. „Pirmasis įspūdis“. Grupė tyliai stebi meno kūrinį. Kiekvienas užrašo pirmą į galvą atėjusį žodį ar jausmą. · 2 žingsnis. „Požiūrio pakeitimas“. Kiekvienam dalyviui priskiriamas skirtingas požiūrio taškas (vaidmuo) ir atsako į klausimą: „Jei į šį meno kūrinį žvelgčiau iš šio požiūrio taško, pastebėčiau...“ Pavyzdžiui: „Kaip pokyčio ieškantis žmogus matyčiau judėjimą ir virsmą.“ · 3 žingsnis. „Interpretacijų susitikimas“. Kiekvienas pasidalija savo požiūriu. SVARBI PASTABA. Kiti negali sakyti: „Tai netiesa.“ Vietoj to reikėtų vartoti frazes: „Tai įdomu, nes...“ arba „Aš matau ką kita, nes...“ 3 etapas. Grįžtamasis ryšys (10–15 minučių) Visa grupė apmąsto klausimus: „Kas pasikeitė, kai į meno kūrinį pažvelgėte iš kito požiūrio taško?“; „Kaip skirtingos nuomonės praturtina patirtį?“; „Ką reiškia suteikti erdvės kiekvieno nuomonei?“ ir kt. |
Patarimai ir pritaikymo galimybės: · Veiklos vedėjas neturėtų aiškinti „tikrosios meno kūrinio reikšmės“, bet turėtų palaikyti dialogą ir keitimąsi nuomonėmis. Dalyviams svarbu pabrėžti: „Tikslas nėra rasti vienintelę tiesą apie kūrinį, o pamatyti, kiek skirtingų žmogiškų patirčių jis gali sužadinti.“ · Veiklos vedėjui svarbu išlaikyti atvirą, draugišką ir nevertinančią atmosferą bei skatinti aktyvų klausymąsi, toleranciją ir pagarbų dalyvių bendravimą. Siekdamas palaikyti įvairius raiškos būdus ir išvengti nusivylimo, jis gali vartoti tokias frazes: „Įdomu, kad tas pats paveikslas skirtingiems žmonėms gali turėti kitokią prasmę.“ · Veiklos vedėjas turėtų gerbti dalyvių asmenines ribas. Jei žmogus susierzina arba parodo, kad jaučiasi įžeistas ar nesuprastas, jam galima pasiūlyti padrąsinimą ar palaikymą. |
Modulyje daugiausia dėmesio skiriama atviros, nevertinančios ir psichologiškai saugios mokymosi bei kultūrinės aplinkos, skatinančios senjorų diskusijas ir dalijimąsi asmenine patirtimi, kūrimui ir palaikymui. Aktyviai tyrinėdami meno kūrinius, muziejų eksponatus ir kitus kultūros objektus, jie gali atgaivinti prisiminimus, pasakoti istorijas, užmegzti ryšius, bendrauti ir aktyviai senti.
Naudingi patarimai, įkvepiantys infografikai, atvejų analizės ir praktinės veiklos padeda aktyviems senjorams, norintiems tapti kultūros ambasadoriais, taip pat muziejų ir galerijų darbuotojams bei edukatoriams, kultūros darbuotojams, suaugusiųjų švietėjams ir kitiems specialistams tobulinti žinias ir gebėjimus, kaip aktyviai įtraukti vyresnio amžiaus lankytojus, kad jie būtų ne pasyvūs parodų stebėtojai, bet aktyvūs kultūrinio gyvenimo dalyviai.
Šiame modulyje senjorai, kultūros edukatoriai ir veiklų vedėjai:
● susipažino su vizualinio mąstymo strategijomis (VTS) ir saugios bei nevertinančios grupės aplinkos kūrimu aptariant meno kūrinius;
● susipažino su psichologinio saugumo samprata ir pasitikėjimo stiprinimu mažose vyresnio amžiaus kultūros lankytojų grupėse, siekiant skatinti juos dalytis ir kartu tyrinėti meno kūrinius bei eksponatus;
● susipažino su Davido Kolbo patirtinio mokymosi teorija ir asmeninės raiškos skatinimu atvirai bei įtraukiai vedant meno ir kultūrinio mokymosi veiklas;
● nagrinėjo meno bei kultūros istorijos ir meno pažinimo skirtumus bei pagilino žinias apie meno pažinimo veiklų organizavimą senjorams;
● susipažino su kūrybiniu prisiminimų žadinimu ir jo taikymu siekiant stiprinti ryšį su pačių senjorų prisiminimais, patirtimis ir kitais žmonėmis;
● nagrinėjo meno pažinimo ir kūrybinio prisiminimų žadinimo derinimo emocinę naudą;
● susipažino su 3 atvejų analizėmis ar praktiniais pavyzdžiais ir 6 praktinėmis veiklomis, padedančiomis vesti mažų grupių diskusijas, kad dalyviai geriau pažintų meną bei kultūrą užmegzdami ryšį su meno kūriniais ir taikydami meno pažinimo bei kūrybinio prisiminimų žadinimo metodus.
· Vizualinio mąstymo strategijos (VTS) – tyrimais pagrįstas mokymo metodas, kuriame taikomos vedamos diskusijos apie meną. Vadovaudamiesi trimis pagrindiniais klausimais („Kas čia vyksta?“; „Ką matote, kad taip sakote?“; „Ką dar galime atrasti?“), besimokantieji ugdo stebėjimo, kritinio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus.‑
· Psichologinis saugumas (vedant mažą grupę) – atviros ir palaikančios mokymosi aplinkos kūrimo bei išlaikymo procesas. Tokioje aplinkoje dalyviai jaučiasi patogiai reikšdami mintis, užduodami klausimus, pripažindami klaidas ir kvestionuodami kitų nuomonę ar nusistovėjusią tvarką, nebijodami gėdos, taisymo ar atstūmimo.
· Davido Kolbo patirtinio mokymosi teorija (Kolbo mokymosi ciklas) – patirtimi grindžiama mokymosi teorija, pagal kurią mokymasis suprantamas ne kaip linijinė eiga, o kaip nuolatinis patirties, refleksijos, konceptualizavimo ir eksperimentavimo ciklas.
· Meno pažinimas – vaizduojamojo meno supratimas, analizavimas, interpretavimas ir patyrimas kuriant prasmę bei padedant žiūrovams emociškai susieti meno kūrinius su jų menine, estetine, istorine ir kultūrine reikšme.
· Prisiminimų žadinimas – terapinis metodas, kai praeities patirtys ir prisiminimai atkuriami pasitelkiant fotografijas, muziką, daiktus ir kitas prisiminimus žadinančias priemones.
· Kūrybinis prisiminimų žadinimas grindžiamas prisiminimų terapija ir papildomas meninėmis bei kitomis kūrybinėmis priemonėmis, padedančiomis prisiminti.
· Visual Thinking Strategies – https://vtshome.org/ (anglų kalba)
· Visual Thinking Strategies (VTS) – https://artlang.yale.edu/visual-thinking-strategies-vts (anglų kalba)
· Kolb’s Learning Cycle – https://www.simplypsychology.org/learning-kolb.html (anglų kalba)
· Kolb's Experiential Learning Model – https://www.ebsco.com/research-starters/education/kolbs-experiential-learning-model (anglų kalba)
· What is Active Ageing and how can Museums help? – https://www.museumnext.com/article/what-is-active-ageing-and-how-can-museums-help/ (anglų kalba)
· Amy Edmondson „Psychological Safety and Learning Behavior in Work Teams“ – https://www.researchgate.net/publication/243774322_Psychological_Safety_and_Learning_Behavior_in_Work_Teams (anglų kalba)
· Ninos Simon „The Participatory Museum“ (praktinis vadovas, kaip dirbti su bendruomenės nariais ir lankytojais, kad kultūros įstaigos taptų dinamiškesnėmis, aktualesnėmis ir svarbesnėmis vietomis) / „Opening up the Museum“ („TEDx“ vaizdo įrašas) – https://www.participatorymuseum.org/ ir https://www.youtube.com/watch?v=aIcwIH1vZ9w (anglų kalba)
· „Tate“ muziejaus internetinis meno terminų žodynas – https://www.tate.org.uk/art/art-term s (anglų kalba)
· MoMA internetinis meno terminų žodynas – https://www.moma.org/collection/terms/ (anglų kalba)
· Platforma „Forget-me-not“ – https://www.forgetmenotdigital.com/en-gb/E-Learning (anglų, prancūzų, ispanų, bulgarų ir čekų kalbomis; platformoje taip pat pateikiama mokomosios medžiagos kitomis kalbomis)
· What Is Reminiscence Therapy? – https://www.verywellmind.com/how-reminiscence-therapy-works-5214451 (anglų kalba)
· Reminiscence and Reminiscence Therapy – https://www.alz.org/help-support/caregiving/daily-care/reminiscence-and-reminiscence-therapy (anglų kalba)
Nuorodos į žinomiausias meno galerijas, kurių lengvai pasiekiamas internetines kolekcijas galima naudoti meno pažinimo ir kūrybinio prisiminimų žadinimo užsiėmimuose (sąrašas nebaigtinis):
· Nacionalinė galerija, Londonas, Jungtinė Karalystė – https://www.nationalgallery.org.uk/
· „Tate Modern“ muziejus, Jungtinė Karalystė – https://www.tate.org.uk/
· Luvras, Paryžius, Prancūzija – https://www.louvre.fr/en/
· „Rijksmuseum“, Nyderlandai – https://www.rijksmuseum.nl/en
· Prado nacionalinis muziejus, Madridas, Ispanija – https://www.museodelprado.es/en
· Uficių galerija, Florencija, Italija – https://www.uffizi.it/en
· Vatikano muziejai, Vatikanas, Italija – https://www.museivaticani.va/content/museivaticani/en.html
· Modernaus meno muziejus (MoMA), JAV – https://www.moma.org/
· „Alte Pinakothek“, Miunchenas, Vokietija – https://www.pinakothek.de/de/alte-pinakothek
Nuorodos į projekto partnerių šalių nacionalinius muziejus ir meno galerijas (sąrašas nebaigtinis):
Lietuva:
o Nacionalinė dailės galerija, Vilnius – https://www.lndm.lt/en/ndg/
o Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius – https://lnm.lt/en/
Bulgarija:
o Nacionalinė dailės galerija, Sofija – https://nationalgallery.bg/
o Nacionalinis istorijos muziejus, Sofija – https://historymuseum.org/
o Nacionalinis politechnikos muziejus, Sofija – https://polytechnic-museum.com/
Graikija:
o Nacionalinė galerija – Aleksandro Sucoso muziejus, Atėnai – https://www.nationalgallery.gr/en/
o Akropolio muziejus, Atėnai – https://www.theacropolismuseum.gr/en
Rumunija:
o Rumunijos nacionalinis istorijos muziejus, Bukareštas – https://www.mnir.ro/welcome-to-nhmr/
Rumunijos nacionalinis dailės muziejus, Bukareštas – https://mnar.ro/en/